Lietuva

Jonas AbukauskasJonas Abukauskas įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą netrukus pasibaigus karui ir sugrįžus sovietams. Jo veikla, išdavystė, areštas ir nuteisimas ilgiems metams kalėjime buvo dažnas rezistentų likimas.

                  

Bronislava Abukauskienė
Bronislavos istorija mums pateikia labai išsamų vaizdą apie kaimo komunistų partijos pareigūnų beveik sąmoningai vykdomą žiaurų priekabiavimą, kasdienį paniekinimą, bei alkio ir šalčio poveikį įkalintų partizanų ir rezistentų žmonoms ir vaikams.

            

Valdas AdamkusPrezidentas Valdas Adamkus kalba apie poreikį perteikti šiuolaikiniams skaitytojams apie Lietuvos patirtį Sovietų Sajungos represijos metu.

      
        

Arvydas Anušauskas
Docentas Arvydas Anušauskas yra sovietinės okupacijos istorikas Lietuvoje. Vilniaus Universiteto istorijos docentas, jis taip pat yra buvęs Genocido ir rezistencijos tyrimų departamento direktoriumi Nacionaliniame genocido muziejuje Vilniuje. Docentas Anušauskas yra Seimo narys nuo 2008 metų.

      

Balys Gajauskas
Balys Gajauskas buvo lietuvių aktyvistas ir patriotas, už savo veiklą įkalintas visų sovietų lyderių, išskyrus Leniną. Jis buvo anksti nuteistas dvidešimt penkeriems metams kalėjimo už pasipriešinimą sovietams, o 1978 metais Aukščiausiasis Teismas vėl jį nuteisė už “anti- sovietinę veiklą ir propagandą”. Būdamas Kovo 11-osios akto signataras, Naujajame Seime jis dirbo kadenciją 1990-1992 m. Balys Gajauskas mire 2017 metais.

                     

Jakavonių šeima
Jie buvo jauna pora, kai Juozas buvo suimtas ir išsiūstas į kalėjimą dėl anti-sovietinio pasipriešinimo, paliekant Zofiją išgyventi be pagalbos. Juozas nupasakoja kaip karinė vadovybė kalino jaunimą už jų pasipriešinimą. Zofija, ar Zosė, pateikia mums labai aiškų vaizdą apie mažiau žinomą bet ne mažiau skaudų daugelio moterų ir šeimų, paliktų vienišų, bejėgių ir alkanų gyvenimą sovietinės okupacijos metu.

                     

Antanas Kazakevičius
Antanas Kazakevičius buvo rezistentas-partizanas, daug laiko praleidęs požeminiuose miško bunkeriuose, skirtuose antisovietiniam pasipriešinimui. Antanas smulkiai pasakoja apie jo suėmimą 1953 metais, kai jis buvo išduotas partizanų būrio vado Broniaus Kalyčio, taip pat apie ilgus metus praleistus tremtyje. Antanas Kazakevičius mirė 2015 metais.

                     

Vytautas Landsbergis
Sąjūdžio vadovas ir naujai išrinkto Lietuvos Seimo pirmininkas Prof. Vytautas Landsbergis vadovavo 1990 m. Kovo 11 d. balsavimui dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Šis balsavimas įvyko žinant kad Gorbačiovas grasino į miesto gatves įvesti kariuomenę su tankais - ką jis ir padarė. Lietuva buvo pirmoji iš Tarybų Sajungos Respublikų pasipriešinusi Maskvai. Prof. Landsbergis tapo pirmuoju laisvos Lietuvos Respublikos vadovu.

                     

Felicija Nijolė Sadūnaitė
Nijolė Sadūnaitė yra katalikų religinio ordino narė, aktyviai veikusi antisovietiniame pasipriešinime. 1975 m. ji buvo suimta, kankinama, nuteista ir įkalinta už jos darbą prie Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos pogrindinio leidinio apie antireliginę represiją sovietmečiu. Ji taip pat kalba apie sovietinių psichiatrinių ligoninių panaudojimą kaip kankinimo ir bausmės vietas.

                     

Julius Sasnauskas
Būdamas vidurinės mokyklos moksleiviu, Julius dalyvavo antisovietinėje pogrindžio veikloje, veikdamas kaip pasiuntinys ir teksto spausdintojas. KGB aptiktas ir areštuotas, daugelį mėnesių jis buvo beveik kasdien tardomas, tada buvo nuteistas tremčiai Rytų Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1996 metais Julius tapo kunigu pranciškonu, dirba katalikiškoje radijo stotyje “Mažoji Studija” bei yra Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektorium. Julius taip pat yra 3 knygų autorius.

                     

Irena Saulutė Valaitytė Špakauskienė
1941 m. Birželio 13 d. naktį Sovietų saugumo pajėgos pradėjo gerai suplanuotą ir netikėtą tūkstančių žmonių - mokytojų, vyriausybės darbuotojų, policijos, laikraščių ir radijo darbuotojų, medicinos personalo ir dvasininkų - ištrėmimą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Daugiausia- apie 13000 - buvo lietuvių. Irena Valaitytė buvo vienuolikmetė mokinė kai kareiviai įsiveržė į jos namus, suėme jos motiną, tėvą, vyresnį brolį ir Ireną, nuvežė juos i Naujosios Vilnios geležinkelio stotį, kur jau tūkstančiai žmonių buvo sodinami į gyvulinius vagonus išvežimui į lagerius tolimojoje Rusijoje. Irena nupasakoja ilgą kelionę prikimštame traukinio vagone, kaip ji buvo parduota miško darbų rangovui, o vėliau po metų traukiniu ir barža išsiųsta į Arkties vandenyno pakrantę priverstiniams darbams. Ji pasakoja apie sunkias gyvenimo sąlygas, išgyvenimą poliarinės žiemos sąlygomis, priverstinius darbus ir daugelio žmonių, įskaitant jos motiną, žūtį.

                     

Antanas Terleckas
Antanas Terleckas buvo visuomenės disidentas, protestavęs prieš Sovietinės sistemos žmonių teisių pažeidimus. Už savo veiklą jis buvo dažnai areštuotas ir kalinamas. Ankščiau paminėtas Julius Sasnauskas būdamas studentu įsitraukė į pasipriešinimo veiklą įtakotas Terlecko. 2012 metais buvo sukurtas dokumentinis filmas "Neokupuotas" paremtas Antano Terlecko gyvenimo istorija.

                     

Vladas Terleckas
Jaunesnysis Antano (paminėtas aukščiau) brolis Vladas Terleckas nupasakoja savo, kaip jauno moksleivio gyvenimą mažame miestelyje, esant pilnai Komunistų partijos kontrolei. Jis pasakoja apie mokyklos veiklą, vadovėlius, mokinių uniformą, privalomą narystę pionierių organizacijoje, ir kaip žiauriai viešai buvo baudžiami oponentai. Vladas lygina kaip vietiniai žmonės vertino sovietų kolaborantus ir miško partizanus. Vladas Terleckas taip pat yra Kovo 11-osios akto signataras.

                     

Amir Weiner
Amir Weiner yra istorijos profesorius Stanfordo universitete (JAV), studijuojantis Sovietų sistemos istoriją ir veiklą. Jo tyrimai apima Komunistų partijos vaidmenį ir kontrolę, privačios nuosavybės panaikinimą ir valstybinio teroro įtaką visuomenės požiūriui į tikrovę. Jis yra daugelio knygų ir mokslinių straipsnių autorius.